Diskusija „(Ne)matoma Dalios Grinkevičiūtės pusė”

LAPKRIČIO 9 D. ŠEŠTADIENIS - 15.00
Dalyvauja vertėja Vytenė Saunoriūtė Muschick, vertėja Carmen Caro Dugo, renginį veda Eglė Deltuvaitė
MO muziejus, Renginių erdvė (Pylimo g. 17, Vilnius)
Renginys nemokamas
Trukmė 60 min.

Renginio metu bus pristatoma rašytojos Dalios Grinkevičiūtės kūryba, tremties prisiminimų „Lietuviai prie laptevų jūros“ atsiradimo istorija, knygos rankraščiai ir jų likimas. Taip pat kalbama apie autorės (ne)matomumą Lietuvoje ir jos kūrybos sklaidą pasaulyje – kaip D. Grinkevičiūtės knyga priimama užsienio skaitytojų ir kaip į šią, tradicinę, tarsi jau beveik išsemtą tremties temą galima pažvelgti iš naujos, kitos ir aktualios perspektyvos. Diskusijoje dalyvauja: vertėjos Vytenė Saunoriūtė Muschick ir Carmen Caro Dugo. Pokalbį moderuoja Eglė Deltuvaitė.

Eglė Deltuvaitė – Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja, buvusi ES programos „Kūrybiška Europa“ (2014–2018) vadovė Lietuvoje. 2006 m. baigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą. 2008 metais įgijo verslo vadybos ir administravimo magistro laipsnį UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedroje, Vilniaus dailės akademijoje. 2006–2008 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos programų vadybininkė, parodų kuratorė. 2008–2009 m. dirbo vizualiųjų menų projektų koordinatore nacionalinėje programoje „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“. Nuo 2009-ųjų Lietuvos fotomenininkų sąjungos valdybos narė. 2008–2011 m. organizavo ir kuravo Vilniaus Tarptautinį fotografijos meno festivalį „In Focus“. 2009 m. įsteigė ir vadovauja viešajai įstaigai „Kultūros meniu“, skirtą vizualiųjų menų, leidybos ir įvairiems kultūros projektams. 2011–2014 m. buvusi Europos Sąjungos programos „Kultūra“  vadovė Lietuvoje.

Apie Dalią Grinkevičiūtę
Dalia GrinkevičiūtėRašytoja, tremtinė Dalia Grinkevičiūtė gimė 1927 m. tarpukario sostinėje Kaune, augo Lietuvos banko tarnautojo šeimoje. Per pirmąją masinių tremčių bangą iš Baltijos šalių – 1941 m. birželio 14 d. – ji su motina Prane Grinkevičiene ir broliu Juozu buvo ištremta į Trofimovsko salą, prie Arkties vandenyno, 500 km už poliarinio rato. Tėvas nuo šeimos buvo atskirtas, 1943-aisiais mirė lageryje. 1949 m. Dalia Grinkevičiūtė su motina pabėga iš tremties, ant 229 paskirų lapų užfiksuoja savo skaudžią patirtį ir užkasa ją stiklainyje. 1950 m. miršta Dalios motina, dukra ją nelegaliai palaidoja namo rūsyje. Netrukus Dalia Grinkevičiūtė suimama ir pakartotinai ištremiama. 1956 m. jai leidžiama grįžti į Kauną ir tęsti Omske pradėtas medicinos studijas. 1960–1974 m. ji dirba Laukuvos ambulatorijos gydytoja. Neradusi savo paslėpto rankraščio, Grinkevičiūtė antrąkart užrašo savo prisiminimus, kurie platinami savilaidos būdu, o per Andrejų Sacharovą ir Jeleną Bonner pasiekia Paryžių, netrukus ir JAV. Lietuvoje pirmą kartą publikuojami 1988 metais „Pergalės“  žurnale.

Dalia Grinkevičiūtė nesulaukė savo pirmosios prisiminimų publikacijos Lietuvoje, ji mirė 1987 metais. Jos pirmąjį užkastą rankraštį, persodindama bijūnų krūmą, jau atkūrus Nepriklausomybę, 1991 m. atsitiktinai rado Nijolė Vabolienė. 1997 m. visi autorės rankraščiai pirmąkart publikuojami Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos parengtoje prisiminimų knygoje „Lietuviai prie Laptevų jūros“. Šiuo metu pirmasis autorės rankraštis saugomas Lietuvos nacionaliniame muziejuje, o Dalios Grinkevičiūtės kūryba įtraukta į lietuvių literatūros kanoną ir mokyklinės literatūros programas.