Nuotraukos autorė Jurga Graf

Diskusija „(Ne)matoma Dalios Grinkevičiūtės pusė”

LAPKRIČIO 9 D. ŠEŠTADIENIS - 15.00
Dalyvauja vertėja Vytenė Saunoriūtė Muschick, vertėja Carmen Caro Dugo, renginį veda Eglė Deltuvaitė
MO muziejus, Renginių erdvė (Pylimo g. 17, Vilnius)
Renginys nemokamas
Trukmė 60 min.

Renginio metu bus pristatoma rašytojos Dalios Grinkevičiūtės kūryba, tremties prisiminimų „Lietuviai prie laptevų jūros“ atsiradimo istorija, knygos rankraščiai ir jų likimas. Taip pat kalbama apie autorės (ne)matomumą Lietuvoje ir jos kūrybos sklaidą pasaulyje – kaip D. Grinkevičiūtės knyga priimama užsienio skaitytojų ir kaip į šią, tradicinę, tarsi jau beveik išsemtą tremties temą galima pažvelgti iš naujos, kitos ir aktualios perspektyvos. Diskusijoje dalyvauja: vertėjos Vytenė Saunoriūtė Muschick ir Carmen Caro Dugo. Pokalbį moderuoja Eglė Deltuvaitė.

Vytenė Saunoriūtė Muschick – Dalios Grinkevičiūtės knygos „Lietuviai prie Laptevų jūros“ vertėja į vokiečių kalbą („Aber der Himmel – grandiose“, 2014). Vytenė gimė Vilniuje. Nuo 1995 m. gyvena Berlyne, o nuo 2015 m. Berlyne ir Belgrade. Ji studijavo lietuvių ir skandinavų filologiją Vilniaus universitete, Uppsaloje ir Reikjavike, šiuo metu studijuoja germanistiką Budapešte. Vytenė rūpinasi D. Grinkevičiūtės kūrybos sklaida užsienyje, dalyvauja skaitymuose Vokietijos mokyklose. Iš švedų kalbos yra išvertusi Karin Alvtegen, Henningo Mankellio, Cecilijos Läckberg romanus. Paskutinis vertimas iš vokiečių kalbos – Alinos Bronsky „Babos Dunjos paskutinė meilė“ („Aukso žuvys“, 2019). Šiuo metu su Lina Itagaki kuria komiksą apie albanų mokslininkę, ichtiologę Sabihą Kasimati, kuri nukentėjo nuo Enverio Hodžos diktatūros.

Apie Dalią Grinkevičiūtę
Dalia GrinkeviciuteDalia GrinkevičiūtėRašytoja, tremtinė Dalia Grinkevičiūtė gimė 1927 m. tarpukario sostinėje Kaune, augo Lietuvos banko tarnautojo šeimoje. Per pirmąją masinių tremčių bangą iš Baltijos šalių – 1941 m. birželio 14 d. – ji su motina Prane Grinkevičiene ir broliu Juozu buvo ištremta į Trofimovsko salą, prie Arkties vandenyno, 500 km už poliarinio rato. Tėvas nuo šeimos buvo atskirtas, 1943-aisiais mirė lageryje. 1949 m. Dalia Grinkevičiūtė su motina pabėga iš tremties, ant 229 paskirų lapų užfiksuoja savo skaudžią patirtį ir užkasa ją stiklainyje. 1950 m. miršta Dalios motina, dukra ją nelegaliai palaidoja namo rūsyje. Netrukus Dalia Grinkevičiūtė suimama ir pakartotinai ištremiama. 1956 m. jai leidžiama grįžti į Kauną ir tęsti Omske pradėtas medicinos studijas. 1960–1974 m. ji dirba Laukuvos ambulatorijos gydytoja. Neradusi savo paslėpto rankraščio, Grinkevičiūtė antrąkart užrašo savo prisiminimus, kurie platinami savilaidos būdu, o per Andrejų Sacharovą ir Jeleną Bonner pasiekia Paryžių, netrukus ir JAV. Lietuvoje pirmą kartą publikuojami 1988 metais „Pergalės“  žurnale.

Dalia Grinkevičiūtė nesulaukė savo pirmosios prisiminimų publikacijos Lietuvoje, ji mirė 1987 metais. Jos pirmąjį užkastą rankraštį, persodindama bijūnų krūmą, jau atkūrus Nepriklausomybę, 1991 m. atsitiktinai rado Nijolė Vabolienė. 1997 m. visi autorės rankraščiai pirmąkart publikuojami Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos parengtoje prisiminimų knygoje „Lietuviai prie Laptevų jūros“. Šiuo metu pirmasis autorės rankraštis saugomas Lietuvos nacionaliniame muziejuje, o Dalios Grinkevičiūtės kūryba įtraukta į lietuvių literatūros kanoną ir mokyklinės literatūros programas.

Rėmėjai

 

ORGANIZATORIAI



PARTNERIAI

ministru tarybos
baltic sea states
SMC
PSF
shakespear
valstybes pazinimo centras
lietuvos verteju asociacija2
VU filologijos
VU
lrt
15 min
litmenas
bernardinai lt
lrt
ekslibris.lt